Nuo kitų metų visi namai privalės naudoti atsinaujinančią energiją

Lietuvoje nuo 2016 m. bus galima statyti tik A klasės reikalavimus atitinkančius energetiškai efektyvius pastatus. Kad galėtų atitikti šiuos reikalavimus, dalį energijos tokie namai turėtų gauti iš atsinaujinančių šaltinių – naudoti saulės, vėjo, žemės energiją.

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius pasakojo, kad Lietuva kaip Europos sąjungos narė yra priėmusi įsipareigojimus įvairiose srityse, tuo pačiu dėl pastatų energetinio efektyvumo didinimo. Į Lietuvos nacionalinę teisę yra perkelti reikalavimai, kad iki 2020 metų visuomeniniai pastatai ir iki 2021 metų visi statomi pastatai, tiek komerciniai, tiek gyvenamieji, pasiektų beveik 0-inį energijos naudojimo efektyvumą – A++ klasę.

„Palaipsniui einant link šio rodiklio Lietuva yra nusistačiusi kas du metus pereiti vis į aukštesnę energetinę klasę, dėl to nuo 2014 metų mes statome tik B klasės energetinius namus, o nuo 2016 metų A klasės pastatus“, – teigė M. Statulevičius.

Tai reiškia, kad keičiasi fiziniai ir techniniai pastatų parametrai. Pirmiausia, tai susiję su apšiltinimu, su energijos taupymu ir su atsinaujinančiais energijos šaltiniais bei pastatų sandarumu.

„A klasė reiškia, kad namai bus sandaresni, bus storesnės pertvaros, bus reikalavimas naudoti atsinaujinančius energijos šaltinius, tokius, kaip geoterminis šildymas arba saulės kolektoriai. Taip pat bus privalomas mechaninis oro vėdinimas“, – dėstė Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius.

Pasak pašnekovo, įvairiais vertinimais namų statyba brangs net iki 15 procentų, o tai kirs per pirkėjų pinigines. Tačiau besibaiminančius, kad pradėtoms statybos taip pat teks atitikti šiuos reikalavimus, M. Statulevičius ramina.

„Klasės fiksavimas prasideda nuo statybos leidimo išdavimo, tad jeigu žmogus statybos leidimą išsiima dabar, tai jis pastatą galės statyti dar B klasės. Tačiau, jeigu statybos leidimas išsiimamas kitais metais, nuo sausio 1 d., jų namai, tiek individualūs, tiek ir daugiabučiai turės būti A klasės“, – tikino M. Statulevičius.

Ekspertas pabrėžė, kad Lietuva pati užsibrėžė aukštus tikslus ir bėga Europos Sąjungos priešakyje, nes šalis pagal 2016 metų standartus aplenks ir Skandinavijos valstybes.

„Europoje yra skirtingi standartai ir A klasė nėra visos Bendrijos standartas. Lietuva nusprendžia, kokie šilumos parametrai bus taikomi nacionalinei A klasei. Pavyzdžiui, lenkai taiko švelnesnius reikalavimus tai pačiai klasei“, – pasakojo pašnekovas.

Lietuvoje yra registruota apie 50 tokių A klasės pastatų ir, kaip tikina, M. Statulevičius, pagal jų paskaičiavimus papildomos investicijos, kurių reikės nuo 2016 metų, atsipirkti turėtų per 10-15 metų.

Šaltinis: http://ekonomika.tv3.lt